- tonacija
- tonãcija sf. (1) TrpŽ 1. NdŽ, MuzŽ, LTEXI352 muz. tarp savęs susijusių muzikos garsų ir akordų sistema. | prk.: Žukausko lyrikai būdingas susimąstymas, kartais pereinantis į liūdną tonaciją rš. 2. LTEXI352 muz. dermės aukštis. 3. tapyboje – pagrindinė, vyraujanti spalva, tonas: Portretuojamojo galva šiltos rudos tonacijos rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.